Liko paskutinė tamsaus, sakralaus laiko savaitė – paskutinė savaitė to sakralumo, kuris gyvena Tamsoje, toje neįmintoje vidinėje paslaptyje. Toje tamsoje, tame gylyje, tame sustojime slypi labai daug vidinio Resurso.
Visa gamta sustingo. Medžiai kvėpuoja savo vidumi, savo širdimi.
Sulėtėk. Nebėk į šviesą nuo eglutės prie eglutės, bandydamas pamatyti kuo daugiau, vertinti, kuri gražesnė. Tiesiog išeik į lauką, po dangaus skliautu – tamsiu, plačiai gaubiančiu mūsų Žemę.
Šią savaitę mus gaubia sakrali Visatos tamsa. Joje yra ir jėgos, ir šviesos, ir ramybės, ir liūdesio, ir gylio, ir tikrumo.
Tiesiog įkvėpk ir iškvėpk.
Rask sau priimtiną vietą. Jei gyveni mieste – išeik į balkoną. Jei kaime ar miestelyje – atsistok po medžiu ar parke. Pajauski, kiek savyje turi Tamsos. Pajauski, kokia ji šilta, rami, apkabinanti.
Surask Tamsoje atsipalaidavimą, ramybę, jaukumą. Čia slypi naujo gimimo resursas – perėjimas iš Vidaus į Išorę.
Dabar yra pats sakraliausias laikas pabūti savo viduje: susitikti su savo jausmais ir emocijomis, su tuo, kas nepriimtina, su tuo, su kuo kovoji, ką slepi nuo savęs ir kitų.
Apkabink save savo patirtyse – tose, kurios paslėptos vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje. Apkabink save. Nueik į tamsiausias vidines kerteles ir priimk save.
Priimk ir padėkok Gyvenimui, Žemei, Dangui. Išlaisvink tai, kas atgyveno. Iškvėpk. Ir įkvėpk jėgos, kuri gyvena Tavyje.
Nebijok sustoti. Leisk sau neskubėti ir atrasi resursą viską suspėti per trumpą laiką.
Comments