top of page
img029_edited.jpg

ERDVĖ, KURIOJE SAUGU IEŠKOTI, PATIRTI, DALYTIS IR ... GYTI

Apie mūsų erdvę, konsteliacijas ir patyrimus kviečiame skaityti 2023 metų lapkričio mėnesio žurnale RAKTAS

SVETANA – tai erdvė gamtoje, arti žemės, dangaus, medžių, kurioje yra saugu ieškoti, patirti, pajusti savo esmę. Ramybės oazėje SVETANA vyksta įvairūs patyriminiai seminarai, stovyklos, pirtys, susitikimai ir kiti renginiai. Apie tai, kuo ši erdvė unikali ir kokios veiklos joje vyksta, kalbamės su medike, bioenergetike, transpersonalinės psichologijos psichologe, savo veiklose taikančia patirtinį harmonizuojantį konsteliacijų metodą, SVETLANA SMERTJEVA.


Tekstas Rūtos Adamonytės


Svetlana, gimėte Sibire, kaip atsidūrėte Anykščiuose? 

Į Lietuvą atvykau prieš 42 metus, į savo vyro gimtąjį miestą Anykščius ir iškart įsimylėjau šį nuostabų kraštą.


Esate medikė, bioenergetikė, transpersonalinės psichologijos psichologė. Koks buvo Jūsų kelias iki šiandienos?

Nuo pat vaikystės esu linkusi labiau jausti nei galvoti. Visą laiką jaučiau vidinį norą padėti žmonėms, todėl ir pasirinkau mediko profesiją. Esu akušerė,  žmogaus  atėjimo ir išėjimo paslaptis nuolat mane lydėjo. Mano asmeninė patirtis komoje leido pajusti pačias subtiliausias sielos erdves, išgyventi besąlygišką dievišką meilę, per kurią kaip šaltinį, galiu padėti žmonėms. Kiekvienas iš mūsų turbūt esame ieškotojai, kuriems rūpi ne vien dirbti, sukurti šeimą, mums svarbūs ir egzistenciniai klausimai. Vidinis poreikis pažinti save ir kitus prieš penkiolika metų mane atvedė į transpersonalinės psichologijos kelią. Susitikus su subtiliąja pasaulio puse, iškilo labai daug klausimų, į kuriuos ieškojau atsakymų, norėjosi sužinoti priežastis žmonių patiriamo skausmo, nerimo, baimių, nesaugumo jausmo. Kas sukelia žmonėms vidinį konfliktą, kuris pasireiškia nelaimingais santykiais, ligomis, depresinėmis būsenomis. Tai matant norėjosi padėti žmonėms, kad jie patys pamatytų savo problemų priežastis. Tuomet atradau transpersonalinę psichologiją, kuria remiuosi dirbdama su žmonėmis. Jos pradininkai – amerikiečių psichoterapeutai Sidra ir Helas Stounai. Taikau jų sukurtą metodą „Dialogas su balsais“ (angl. Voice Dialogue). Stounai ko gero pirmieji pradėjo kalbėti apie sąmonės poliariškumą, apie ryšį su vidiniu vaiku, kuris yra mūsų sielos atspindys, turintis jautrumą, pažeidžiamumą, bejėgiškumą ir tuo pačiu jame slypi mūsų talentai, gebėjimas kurti, džiaugtis, besąlygiškai mylėti. Augant formuojasi kita sąmonės pusė - suaugusio žmogaus valdantysis ego. Jo paskirtis išmokti gyventi bendruomenėje, atlikti užduotis, kontroliuoti, įgyti profesiją, laikytis tam tikrų taisyklių šeimoje ir visuomenėje.  Valdančiojo ego dėka mes giname savo jautrumą ir pažeidžiamumą, mums yra svarbu būti suaugusiems, stipriems, viską galintiems. To pasekoje prarandame tikrąjį ryšį su Kūrėju, vaikišku spontaniškumu ir tolstame nuo tikrosios prigimties, nuo meilės sau. Giliai viduje slepiame nuoskaudas ir kitus skausmingus jausmus ir stengiamės tai kompensuoti išorėje, kaip nors įsitvirtinti šiame pasaulyje: gal per perdėtą siekį išorinio grožio, pinigų ar panašiai. Bet visas sveikatos, jėgos šaltinis, visas resursas slypi dalykuose, kurie yra atstumti, paslėpti. Sakoma „atsisakyk ego“. Bet kaip mes gyvensime, jeigu atsisakysime ego? Jei atsisakysime visų savo suaugusio žmogaus įgūdžių, tapsime vaikais. Aukščiausias tikslas yra pažinti savo vidinį lobį, prisiminti savo talentus, jausti savo subtilią dievišką prigimtį ir tai naudoti savo kasdieniniame suaugusio žmogaus gyvenime. Gal tai ir yra laimė?


Ką tuomet daryti? 

Žmonės sako „mano toks charakteris ir aš absoliučiai nieko nedarysiu kitaip,  visi turi prie manęs prisitaikyti“ ir panašiai. Patarčiau pažinti, suprasti savo ego ir siekti, kad jis nebūtų toks ‚kietas". Dėka Ego mes veikiame išoriniame pasaulyje. Jo pagrindinės sudedamosios dalys yra kontrolė,  savikontrolė, taisyklės, racionalumas, vidinis kritikas pereinantis į išorinį teisėją. Ypatingą vietą psichikoje užima vidinis kritikas - labai emocionali sąmonės dalis, kuri nuolat kritikuoja, lygina ir taip iš vienos pusės padeda tobulėti, bet iš kitos pusės daro mums dar labiau pažeidžiamais, netobulais. Ne toks „kietas“, „purus“ valdantysis ego padeda adekvačiai gyventi gyvenimą: vienoje vietoje atstovėti savo poziciją, kitur pabūti stebėtoju, tam tikrose situacijose eiti į kompromisą, o labai svarbius sprendimus priimti iš savo vidinio žinojimo. Pripažinkime, mes save tikrai menkai pažįstame. Transpersonalinė psichologija suteikia galimybę praplėsti žinojimą iki suvokimo Kas aš esu? Tarkime, darbe žmogus yra protingas, profesionalus, namuose gali būti rūpestingas, mylintis vyras ar žmona, arba, atvirkščiai, nelaiminga auka. Kartais būna užstrigimas tam tikroje pozicijoje ir labai sunku atsitraukti ir pasižiūrėti į save giliau, nes dažnai reikėtų padaryti nepatogų pasirinką, išeiti iš komforto ir pereiti per skausmo membraną. Baimė, kad skaudės sąlygoja gynybinį mechanizmą psichikoje ir turi įtakos tam tikrų charakterio savybių atsiradimui. Jeigu žmogus yra protingas, jis naudoja savo protą, jeigu moteris graži, ji naudoja savo grožį, jeigu vyras valdingas, jis naudoja savo valdingumą. Mūsų visuomenėje yra itin daug kritikuojančių ir graužiančių kitus ir save, turinčių  pretenzijų žmonių. Tai yra tokia gynybinė reakcija. Praktiškai tai nėra nei blogai, nei gerai, yra tik tam tikros situacijos, kurios įtakoja gyvenimo kokybę, santykius ir sveikatą. Aš padedu pamatyti, išjausti ir patirti.


O kokiu būdu galima išpurenti savo ego? Galite papasakoti apie tai detaliau? Kokia nauda žmogui?

Mūsų asmenybė sudaryta iš atskirų subasmenybių, atskirų patirčių, sąmonė yra poliariška. Mumyse yra vaikas, suaugusi dalis, kai kas mumyse atstumta, šešėliška, yra praėjusių gyvenimų patirtys, įsitikinimai, tėvų programos. Štai kiek sluoksnių. Tam, kad žmogus galėtų pamatyti save iš esmės, taikau konsteliacijų metodą. Tai yra grupinė praktika, kurios metu iš dalyvių pagal poreikį sudėliojamos vidinio pasaulio, šeimos, tam tikros probleminės situacijos, organų ir kitos konsteliacijos. Tuo būdu konsteliacijos autorius gali pamatyti, išgirsti, išjausti ir vedančiojo bei grupės pagalba vyksta pokyčiai. Susiformuoja bendras palaikantis energijos laukas, kuris padeda įvykti giliai transformacijai. Šio metodo unikalumas, kad tai yra reali pagalba, ne tik konsteliacijos autoriui, bet ir kiekvienam dalyviui, jis stovėdamas tam tikroje pozicijoje, grynoje energijoje išgyvena ir savo asmeninę istoriją. Tai jautrus procesas, kurio metu ištransliuojamos giliai psichikoje paslėptos patirtys, išgyvenimai, vaikiškos traumos. Susitikus su grynu skausmu įvyksta jungtis tarp vidinio vaiko ir suaugusiojo žmogaus ego, psichika atsipalaiduoja,  pamažėja vidinis konfliktas, atsiranda priežasčių ir pasekmių dėsnio suvokimai, savęs ir kitų priėmimas. Tokiu būdu gerėja ir fizinė, ir psichinė sveikata.

Vyksta pokyčiai ir nieko nereikia išmesti – nei ego, nei patirčių. Kaip lapai, kurie nukrenta nuo medžių ir tampa trąša tam pačiam medžiui, kad jis turėtų jėgos pavasarį vėl išskleisti naujus lapus, žaliuoti ir dalytis su pasauliu deguonimi ar būti pavėsiu. Mes labai panašūs. Mano taikomas harmonizuojantis konsteliacijų metodas yra sintezė Heligerio, Stounų ir asmeninės patirties. Mano matymu aukščiausias tikslas yra padėti prisiminti savo tikrąją prigimtį, savo atėjimą iš meilės ir dėl meilės.


Dabar yra labai daug kalbama ir rašoma apie Meilę sau. Kaip Jūs tai matote?

Stipriausias kiekvieno žmogaus troškimas yra pažinti Meilę, patirti ją. Kiekviename iš mūsų glūdi poreikis prisiminti, išgyventi tą tyrą Meilės jausmą, kurio nešėjais esame. Desperatiškai Meilės ieškome išorėje, bandome užsipildyti aplinkinio pasaulio palaikymu, padrąsinimu, tiesiog laukiame, trokštame, net reikalaujame, kad mus mylėtų. Nors pasaulis daugiau ar mažiau mums atliepia, bet vidus neužsipildo... Vėl išgyvename vienišumą, atstūmimą, pažeidžiamumą, nepasitikėjimą savimi, o vidinę tuštumą norisi kompensuoti išoriniu grožiu ar fizine jėga, proto tobulinimu, profesionalumu. Vis bėgame nuo savęs, vis tolstame nuo tikrosios Meilės. Atsiranda liūdesys, nusivylimas, išgyvename depresyvias būsenas.

Bet yra gera žinia, tai kelias atgal, į save! Kelias – tikras, jis veda į susitikimą su skausmu, nusivylimu, pykčiu ir visa tuo, kas trukdo atsiverti vidinei dieviškai Meilės sau erdvei. Tik šioje erdvėje galima pailsėti, atsipalaiduoti, prisiminti KAS ESU, pažadinti prigimtinį talentą ir praturtėjus savimi grįžti į realų gyvenimą. Atsivėrusi, užsipildžiusi vidinė Meilės erdvė suteikia mums tikro gyvenimo pojūtį, pilnatvės, ČIA ir DABAR jausmą. Būkime drąsūs, nuoseklūs kelionėje į save, atsiverkime savo vidui, Šaltiniui. Tik iš tikrųjų pajutę, išgyvenę Meilės sau jausmą, būsime laimingi, galėsime tuo dalinti su artimaisiais ir pasauliu. Iš to noro dalintis su pasauliu ir atsirado ramybės oazė Svetana.


Kaip gimė ramybės oazė „Svetana“?

Kadangi užaugau Sibire, nuo pat vaikystės gamta buvo man artima, juntama, visąlaik svajojau gyventi natūralios, švarios gamtos apsuptyje.  Širdyje nešiojau svajonę sukurti sakralią erdvę kur žmogus jaustųsi toks koks jis yra, kad galėtų skleistis jo prigimtis, žadintųsi dieviškumas, kad kartu apsijungtume bendraširdystėje. Kelionė link to buvo ypatinga, lyg kažkas viską dėliojo iš būsenos patirtos subtilioje dieviškos meilės erdvėje. Įdomu, kad pati gamta, visos stichijos sustiprina kūrėjo dvelksmą kiekvienoje akimirkoje. Upelio čiurlenime, vėjo gūsiuose, medžių ošime juntama vienybė su visa kūrinija. Daug metų nuosekliai ieškojau tokios vietos. Apvažiavau visą Lietuvą, buvome įsigiję sodybėlę prie Ukmergės, bet man ten trūko erdvės. Toliau ieškojome. Šią vietą netoli Anykščių surado mano vyras. Atvažiavome pažiūrėti. Išlipau iš automobilio, atsistojus ant žemės pajutau, kad žemė tokia gyva, erdvė saugi. Nors viskas čia buvo apaugę, po karo niekas negyveno. Įsigijome šią miško erdvę ir ji pradėjo atsivėrinėti mums. Man pasisekė, nes mano vyras yra inžinierius statybininkas, čia viską pastatė iš medžio savo rankomis. Jis yra pragmatiškas, racionalus žmogus, po truputį įsitraukė į veiklas, labai sakraliai, su meile priima atvažiuojančius žmones, rūpinasi jais. Prieš dvejus metus persikėlėme čia gyventi, jaučiamės laimingi ir dėkingi žmonės, kurie mums padėjo nueiti šį kelią.


Ką reiškia šis pavadinimas? 

O pavadinimą „Svetana“ sukūrė mano vyras. Jis sudarytas iš mudviejų vardų – Svetlana ir Anatolijus. Ramybės oazė, kur kiekvienas prisiliečia prie savo vidaus ir patiria gilų nusiraminimą. Svetana skaičiuoja dešimtus metus.


Gal galite papasakoti kokius konkrečius renginius organizuojate ramybės oazėje?

Žmogaus gyvenimas kaip ir gamta keturiais metų laikais rieda ratu.. Prieš kelis metus atsirado pajutimas, kad gilesniam, nuoseklesniam savęs pažinimui svarbus metų ciklas. Taip atsirado autorinis kursas PAŽINK SAVE. Jis yra skirtas holistiškai pamatyti savo vidinį pasaulį iš skirtingų erdvių, tai – vientisas ieškojimų ir atradimų kelias metų tėkmėje. Gyvenimas – tarsi upė, kurioje yra povandeninių srovių, posūkių, užtvankų. Keliaudami vidinėmis erdvėmis sąmoningai ir saugiai dalyviai pamato, pajaučia, išgyvena praeities įvykius, patirtis, kurios ir trukdo gyvenimo upei tekėti pirmyn. Metų kelionėje geriau atpažįstame santykius su tėvais, protėviais,  atstatomas ryšys su Šaknimis, dėka kurio galime laiminti savo ateities kartas. Kursas yra suskirstytas į penkias pakopas, temos sudėliotos taip, kad būtų galima kilti laiptukais iš vienos į kitą: į Vidų ir iš Vidaus. Kiekvienoje pakopoje pateikiu teorines žinias ir vyksta praktika – Konsteliacijos. Nuo 2024-ųjų pradžios pradedu naują PAŽINK SAVE ciklą. Pakopa – savaitgalio seminaras vyksta kas du mėnesius.

2024 m. PAŽINK SAVE ciklas Ramybės oazėje SVETANA

  • Sausį I pakopa „Mūsų pasąmonės paslaptis“;

  • Kovą II pakopa „Susitikimas su vidiniu kritiku“;

  • Gegužę III pakopa „Kaip mylėti vienas kitą, bet neprarasti tikrojo „Aš“?“;

  • Rugsėjį IV pakopa „Sapnai – durys į pasąmonę“

  • Lapkritį V pakopa „Fizinis kūnas prašo pagalbos“.


Vasaros laiku organizuojame dvi tradicines stovyklas:  savaitės patyriminę stovyklą moterims „Gamtos paslaptis – moters prigimtyje“ ir Tylos stovyklą. Moterų stovyklai parinkau ypatingą laiką – Joninių savaitę. Ši metų savaitė – laikas, kai Erdvė prisipildo Saulės energijos, kai žolynai atveria savo gydančią jėgą. Tai – sakralus moters pažadinimas per Žemės, Oro, Vandens, Ugnies stichijas stipriausiu gamtos laiku. Vaikščiodamos basomis, žoliaudamos, medituodamos moterys prisipildo laiminančios Saulės jėgos, savyje sujungia Žemę ir Dangų, Moteriškąjį ir Vyriškąjį pradą, atgauna pusiausvyrą, vidinę ramybę. Mankšta, joga, maudynėmis sustiprina fizinę sveikatą. Konsteliacijų metu atsisukame į moteriškas šaknis ir savo moterišką prigimtį. Čia išgyvename moteriškąją bendrystę, bet kartu yra laiko pabūti su savimi tyloje atskiroje erdvėje. Stovyklą vainikuoja INIPI pirtis, kuri pripildo kūną sveikatos, sielą šviesos ir jėgos dalintis Meile ir švelnumu su pasauliu.

Pati pirmoji mano rengta stovykla prieš 20 metų buvo Tylos stovykla, kurios idėja atėjo kaip vidinis pajutimas. Stovyklos laikas pasirinktas neatsitiktinai, nes artėjant Žolinei, gamta pasiekia brandos apogėjų. Šis laikas suteikia galimybę kiekvienam iš mūsų susitikti su savo vidiniu pasauliu, pažadinti ten glūdinčią brandą, jėgą. Tyla, lengvas vienos dienos pasninkas, įvairios meditacijos, konsteliacijos sustiprina ir pažadina prigimtinę energiją, pripildo jėgos, pajutimo savęs ir kitų. Jaučiu, kaip per tylą kalba vidus, atsiveria sielos, širdies erdvė, tai vyksta saugiai ir subtiliai kiekvieno ritmu.


Tiesa, viena mūsų stovykla – Sulčių terapijos vyksta ir žiemą, kaip tik artėja ypatingas laikas – šventinis laikotarpis. Bet naujam šviesos gimimui labai svarbu tinkamas pasiruošimas. Gruodžio pradžia – įžanga į Advento laikotarpį, kada vyksta kūno ir sielos vibracijų suderinimas, efektyvus organizmo valymasis. Stovyklos programa labai subalansuota, kad per trumpą laiką, savaitgalį, pasiektume maksimalų rezultatą. Pasninkas geriant vaisių ir daržovių sultis, pėsčiųjų žygiai po mišką gryname ore, eketė ir grūdinimosi procedūros, joga leidžia išlaisvinti įtampą, skausmus kūne ir atsipalaiduoti. Gilesnis savęs pažinimas ir gydymas vyks organų konsteliacijų metu.  Man tokios konsteliacijos – pačios informatyviausios. Galime sužinoti, kiek kiekvienoje ląstelėje yra informacijos apie skausmingas žmogaus patirtis. Organai turi sąmonę ir ištransliuoja net patarimus tam, kad pagerintų žmogaus būseną.


Ši sakrali vieta miško apsuptyje laukia tavęs, jei rezonuoja atvažiuoki.

Apie mus rašo: About
Apie mus rašo: Pro Gallery
bottom of page