Stipriausias kiekvieno žmogaus troškimas yra pažinti Meilę, patirti ją. Kiekviename iš mūsų glūdi poreikis prisiminti, išgyventi tą tyrą Meilės jausmą, kurio nešėjais esame. Desperatiškai Meilės ieškome išorėje, bandome užsipildyti aplinkinio pasaulio palaikymu, padrąsinimu, tiesiog laukiame, trokštame, net reikalaujame, kad mus mylėtų. Nors pasaulis daugiau ar mažiau mums atliepia, bet vidus neužsipildo... Vėl išgyvename vienišumą, atstūmimą, pažeidžiamumą, nepasitikėjimą savimi, o vidinę tuštumą norisi kompensuoti išoriniu grožiu ar fizine jėga, proto tobulinimu, profesionalumu. Vis bėgame nuo savęs, vis tolstame nuo tikrosios Meilės. Atsiranda liūdesys, nusivylimas, išgyvename depresyvias būsenas. Bet YRA GERA ŽINIA – tai, kelias atgal, į save! Kelias – tikras, jis veda į susitikimą su skausmu, nusivylimu, pykčiu ir visa tuo, kas trukdo atsiverti vidinei dieviškai Meilės sau erdvei. Tik šioje erdvėje galima pailsėti, atsipalaiduoti, prisiminti KAS ESU, pažadinti prigimtinį talentą ir praturtėjus savimi grįžti į realų gyvenimą. Atsivėrusi, užsipildžiusi vidinė Meilės erdvė suteikia mums tikro gyvenimo pojūtį, pilnatvės, ČIA ir DABAR jausmą. Būkime drąsūs, nuoseklūs kelionėje į save, atsiverkime savo vidui, Šaltiniui. Tik iš tikrųjų pajutę, išgyvenę Meilės sau jausmą, būsime laimingi, galėsime tuo dalinti su artimaisiais ir pasauliu.